Gamybos procesas
Knyga „Karalienės Bonos virtuvė“- ne eilinė receptukų knygelė. Skaitant jos puslapius lyg girdėjosi, kaip Bona šnabžda patarimus: „drąsiai maišyk, ieškok skonių, nebūk nuobodi“. Taip Sigita nusprendė – reikia sukurti pagardą, kuris primintų, kad net ir paprastas agurkas gali tapti karalystės pasididžiavimu.
Ingredientai. Atrinkti tik švieži, gyvybe alsuojantys vaisiai bei daržovės: agurkai, obuoliai, svogūnai, česnakai. Tai buvo tarsi keturi „riteriai“, pasiruošę stovėti ant pjedestalo. Bet juk Bona atkeliavo iš Italijos! Tad įmaišyta ir kelionių dvelksmo: liofilizuotos ciberžolės, petražolių bei krapų. Šie prieskoniai tarsi jungė mūsų kraštą su platesniu pasauliu – išdžiovinti šaltyje, jie išsaugojo visą savo charakterį, bet tapo subtilūs, lyg mažytės skonio brangenybės. Karūną uždėjo ožragės sėklos – prieskonis, kuris nuo senų laikų buvo naudojamas ne tik virtuvėje, bet ir kaip stebuklingas priedas sveikatai.
Tačiau kiekviena legenda turi ir išbandymų. Mūsų kliūtis – etiketės. Pirmosios atkeliavo su broku, atrodė, kad pati Bona iš viršaus šypsosi ir sako: „Mizerija be dramų – ne Mizerija“. Nusivylę? Taip. Sustoję? Niekada. Susiradome kitą įmonę, kuri pagamino etiketes tokias, kokių norėjo mūsų širdys – elegantiškas, švarias, vertas stovėti ant karališko stalo.
